antradienis, balandžio 10, 2018

SUGAR, SPICE AND EVERYTHING NICE: DEICHMANN renginio užkulisiai

Praėjusį mėnesį įvyko Deichmann kolekcijos pristatymas. Įžymybės, grožio ir mados blogerės susirinko pirmosios pamatyti, ką šiam sezonui paruošė šis avalynės prekės ženklas. Viskas atrodė tarsi pasaka - spalvoti saldumynai, stilinga aplinka ir žmonės, cukraus vatos aparatas ir gražūs batai. Tačiau daug kas tikriausiai net neįsivaizduoja, kiek darbo slypi už dvi valandas vykstančio renginio. Šiandien aš jums per mažą durų plyšį pabandysiu nupasakoti renginio užkulisius.




Mane pačią visada labiau nei renginių akimirkos domindavo užkulisiai. Gal būt dėl to darbas komunikacijos srityje man ir patinka. Visada smalsavau kaip viskas vyksta iš tikrųjų, kaip organizuojama ir kas lieka už kadro. Ankščiau niekada nebūčiau pagalvojus, kad už kadro lieka tiek daug. 

Trumpas kontekstas: 


Pernai atlikau praktiką vienoje iš Vilniaus komunikacijos agentūrų, o šiuo metu aš kaip ir freelancinu jiems. Pati esu dalyvavusi renginiuose ir kaip blogerė ir kaip organizatorė. Darbas agentūroje suteikia didelį kieki patirties. Dėkoju Jiems už tai :).

Nuotraukas naudojau organizatorių, nes patikėkit manim, laiko fiksuoti detalių visiškai neturėjau:


Visas smagumas

Renginys pradedamas organizuoti gal prieš pora mėnesių. Iš tikrųjų viskas vyksta ne taip greitai galima pagalvoti. Kūrybiniuose susirinkimuose generuojamos idėjos renginio temai, dekoracijoms ir visiems kitiems dalykėliams, kad renginys taptų gražus, smagus ir išskirtinis. Tuomet ruošiamos prezentacijos, ieškoma vaizdinių, kurie geriausiai atspindėtų temas ir pristatoma idėjos klientui. Tada ji patvirtinama, arba ne.

Kai idėja patvirtinama prasideda visos iš proto vedančios detalės:  sudarinėjamas svečių sąrašas, kuriami kvietimai, jie išsiunčiami arba įteikiami asmeniškai. Vėliau bendraujama su svečiais, prašoma patvirtinimo ir deramasi su stiliste, kad pakomentuotu tendencijas renginio metu.

Kas gali pagalvoti, kad surasti kur išsinuomoti gražias ekspozicines kolonas, šviečiančią  "D" raidę ir vintažinius riedučius yra daug laiko ir nervų reikalaujantis darbas. Viską reikia suderinti tobulai nuo A iki Ž.

Tačiau daugiausia darbo būna jau prieš patį patį renginį. Dvi dienos, prieš ir po būna beprotiškos ir taip greitai lekia, kad darosi baisu, o darbų atrodo tik daugėja.


Kadangi visas renginys sukasi apie batus, reikia parsivežti juo ekspozicijai iš penkių parduotuvių išsidėsčiusių per visą Vilnių, prieš tai peržiūrėti kurioje, kokios išmieros ir modeliai gyvena. Visas maršruto atstumas - 80 km. Važinėji sau pasileidusi linksma muzikytė, per patį piką, per judriausias gatves ir dainuoji taip, kad net gerkle paskausta - kiekviena akimirka reikia mėgautis. Grįžus juos reikia surūšiuoti, pagal tai, kurie skirti fotosesijai, kurie - ekspozicijai.  Fotosesijai naudojamų batų padus reikia apklijuoti storu lipnios juostos sluoksniu, kad padai nenusidėvėtų.  Ačiū renginio dalyvės - šį kartą darbas buvo bergždžias (niekas batų nesimatavo). Ir paprastai lipni juostelė prie sportinių batų gumos nelimpa. Senukuose ieškoti geriausio varianto buvau 2 kartus.  Dieną prieš renginį išėjau namo 20h. vakaro. Oj čia tikrai anksti, buvę ir 23:30.



Renginio dieną - aš kurjerė, stilistė, valytoja ir padavėja

Renginio dieną vėl skubėjimas ir jaudulys - mintyse vis prašai visatos jėgų, kad tik viskas praeitų sklandžiai. Pranešimas spaudai suderintas ir paruoštas, tuomet laikas krauti į mašinas daiktus reikalingus renginiui ir važiuoti į "Kablį". Aišku,  kažką pamiršti ofise ir prašai kolegų, kad juos įdėtų į taksi.  Čia prasideda man labiausiai patinkanti dalis - viską dėlioji į savo vietas, kad erdvė atrodytų stilingai ir viskas būtų pasukta teisingu kampu. Atsargiai batus imi iš dėžių ir statai ant ekspozicinių kolonų, kiekvieną išimdamas iš dėžučių, dedi ir perdėlioji, kad tik gražiai žiūrėtųsi. Ateina stilistė, sudėlioja derinius su "Zefyro" drabužiais ir Deichmann bateliais. Juos matuojasi Monika Pundziūtė bei Deichmann blogerės. 



Pagaliau apie šeštą valandą pradeda rinktis svečiai. Aš dar nespėjau pasidažyti, sulytais plaukais ir nuplukus nuo visos dienos daiktų tampymo stoviu už foto sienelės. Bet aš irgi kind of blogerė, nubėgusi į vonios kambarį greitai užsimetu birios pudros, nusipiešiu pravedimą, pasikeičiu batus ir einu fotografuoti renginio akimirkų, bendrauti su merginomis ir smagiai sukti cukraus vatą.

8 vakaro, visos po truputį skirstosi ir tu pradedi tvarkytis - suvynioti atgal į burbulinį popierių kolonas, batus sudėti atgal į jų dėžutes, surūšiuoti pagal tai iš kokios parduotuvės, kokia pora buvo paimta, ir suneši į sandėliuką. Grįžau namo nejausdama kojų, rankų ir su skaudančia nugara.

Kitą dieną  tie patys 80 km. po parduotuves, pasileidus visu garsu Dirty Heads - Vacation. Buvo smagu, pagaliau išmokau be baimės važinėt po Vilnių.

Taigi, renginius organizuoti  ir juose dirbti yra sunku ir tai vargina. Bet kai darai kas tau patinka, net nusiplakęs kaip arklys po sėjos gūdžiais baudžiavos laikais, krenti į lovą laimingas. Nes viskas pavyko, nes susipažinai su dar keliais nerealiais žmonėmis, nes buvo gražu, stilinga ir sėkminga.  Ir aš džiaugiuosi, kad kartais galiu pamatyti kitą pusę. Man nusibostų tiesiog vaikščioti į renginius, pozuoti prie sienelės ir gerti „šampaniuką“. Aš nesu tokia. Nors gal ir esu.  





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Copyright @ kristale. Blog Design by KotrynaBassDesign